Naujienos

Informuojame, kad dėl šilumos tinklų hidraulinių bandymų daugiabučiuose bus sustabdytas karšto vandens tiekimas nuo 2021.07.26 iki 2021.08.06.

Atsiprašome už galimus nepatogumus.

UAB „Šalčininkų šilumos tinklai"
Telefonai pasiteiravimui 8 64807929, 8 380 53645

Trumpai ir aiškiai apie galimybių pasą.

Nuo balandžio 30 dienos Šalčininkų rajone skelbiama 2020 – 2021 m. šildymo sezono pabaiga, tačiau daugiabučių gyventojai pagal poreikį gali pratęsti šildymo tiekimą savo daugiabučiams. Vadovaudamiesi nustatyta tvarka gyventojai galėjo nutraukti šildymo sezoną savo daugiabučiuose dar prieš jo skelbimo pabaigą. Pagal poreikį gyventojai taip pat gali pratęsti šildymo sezoną ir baigti jį kitu laiku negu nustatyta. Šiam sprendimui turi pritarti ne mažiau kaip 51 proc. daugiabučio gyventojų.

Dėl šildymo sezono pratęsimo gyventojai (bendrijos pirmininkas, administratorius) turi kreiptis į UAB „Šalčininkų šilumos tinklai" ir raštu informuoti įmonę apie savo apsisprendimą (Pramonės g. 2a, Šalčininkai, tel. (8 380) 53645, el.p. info@salcininkust.lt).

Mažosios renovacijos programa – tai modifikuota programa, kuri apima pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimą ir rekonstrukciją. Tai yra patogu ir naudinga dėl kelių priežasčių:
• Atnaujinta šildymo sistema užtikrina didesnį arba visišką šildymo komfortą;
• Atnaujinus šildymo sistemą dažnai sumažėja bendras suvartotas šilumos kiekis, taip sumažinant šildymo sąskaitas;
• Galima pasikeisti šildymo prietaisus (radiatorius, rankšluosčių džiovintuvus);
• Atnaujinus karšto vandens sistemą dažnai pagerėja karšto vandens kokybė, priklausomai nuo pastato, gali sumažėti ir pašildymo mokestis;
• Kadangi mažoji renovacija apima tik pastato dalį, investicija yra žymiai mažesnė.
Pagal mažosios renovacijos programą gali būti finansuojamos tokios išlaidos kaip:
• elevatorinių šilumos punktų keitimais į naują automatizuotą šilumos punktą
• senų susidėvėjusių automatinių šilumos punktų, kurie automatiškai nepalaiko užduotos karšto vandens temperatūros pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje, atnaujinimas
• atskiro šilumos punkto daugiabučiame name įrengimas, įskaitant balansinių ventilių ant šildymo ir karšto vandens stovų įrengimą
• Šildymo sistemos pertvarkymas ar keitimas (įskaitant radiatorių keitimą, termostatinių ventilių įrengimą, vamzdynų keitimą ir (ar) vamzdynų izoliavimą, balansinių ventilių rengimą);
• Individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas ir (ar) išmaniosios apskaitos, įgalinančios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas;
• Karšto vandens sistemos pertvarkymas, susijusių elementų keitimas (rankšluosčių džiovintuvų ir kt., įskaitant vamzdynų keitimą ir (ar) izoliavimą)
Trumpai aptarsime aukščiau minėtų punktų naudas. Žemiau pateiktame paveiksle pavaizduota tipinė namo, kuriame šildymo sistema nėra pertvarkyta, termo nuotrauka. Ji puikiai atvaizduoja senos statybos namų problemą – netolygų šilumos paskirstymą per daugiabutį. Galima pastebėti, kad neretai viršutinių aukštų butų langai yra praviri, kadangi ten labai šilta, kai tuo tarpu, pirmuose aukštuose greičiausiai nebus užtikrinama komfortiška patalpų temperatūra. Mažosios renovacijos programa skirta padėti išspręsti šią problemą. Iš nuotraukos galima matyti, kad šiluma per pastatą pasiskirsto netolygiai. Pastato kraštiniai butai yra šaltesni, o viduriniai šiltesni, taip pat šilčiausia viršutiniuose aukštuose, o šalčiausia – apatiniuose.

Siekiant išlyginti temperatūrų skirtumus tarp kraštinių ir vidurinių butų sistema turi būti subalansuojama. Tai realizuojama įrengiant automatinius balansinius vožtuvus. Vien sistemos subalansavimas padeda sutaupyti iki 10 % energijos.
Tačiau, aukščiau minėta priemonė nepašalina skirtingos temperatūros tarp aukštų problemos. Tam yra kitos priemonė – tai radiatorių termostatai. Įrengus termostatus ant radiatorių žymiai pagerėja šildymo kokybė. Atsiranda galimybė nustatyti komfortišką temperatūrą buto kambariuose ir kadangi nuimamas šilumos perteklius nuo viršutinių butų ir efektyviai perskirstomas apatiniams, sumažinamos energijos sąnaudos šildymui. Termostatų įrengimas gali padėti sutaupyti iki 25 % energijos.
Svarbu paminėti karšto vandens sistemos dalį, kadangi ji funkcionuoja ištisus metus. Karšto vandens sistema taip pat turi būti subalansuota. Pagal nutylėjimą, karšto vandens sistema buvo subalansuota, tačiau bėgant metams vamzdžiai sensta, rankšluosčių džiovintuvai prakiūra ir yra keičiami naujais. Būtent tai ir lemia, kad karšto vandens vandentiekio stovai pradeda veikti skirtingai t. y. „gyvatukų" ir karštas vandens temperatūra per stovus gali skirtis. Tą problemą puikiai sprendžia termostatiniai balansiniai vožtuvai. Jų įrengimas neša didelę naudą, kadangi užtikrinama gera vandens kokybė visame daugiabutyje ir sutaupoma iki 30 % energijos vandeniui pašildyti.

 

Įsibėgėjus šildymo sezonui visuomenėje kasmet iš naujo atgimsta diskusija – kas labiau teršia ir nuodija aplinką – kaimyno kūrenamos atliekos, ar centriniam šildymui naudojami energetiniai katilai? Iš kur sklinda blogas kūrenamų atliekų kvapas? Skirtingų įrenginių išskiriamų dūmų sudėtis nėra vienoda, todėl Kauno technologijos universitetas atliko palyginamuosius tyrimus ir išsiaiškino, kad buitiniai katilai išskiria net tūkstančius kartų daugiau nuodingų dalelių, nei naudojami centrinio šildymo sistemose.

Atlikti tyrimai parodė, kad buitiniame katiliuke kūrenant įprastas malkas nuodingų dujų koncentracija siekia 5000 milijoninių tūrio dalių (ppm). Reguliuojant buitinio katiliuko galią, mažinant oro tiekimą, nuodingų medžiagų koncentracija išauga net iki 30 000 ppm ir daugiau. Tuo tarpu energetiniame katile, naudojamame centrinio šildymo sistemų, susidaro mažesnė nei 1 pmm dujų koncentracija.

„Šiuolaikiniai buitiniai ar panašūs mažieji katilai turi galios reguliavimo sistemas. Jų veikimo principas toks, kad kaitinamo vandens temperatūrai pakilus iki nustatytos, sumažinamas degimui reikalingo oro padavimas. Tuomet prasideda kuro degimas su oro trūkumu, dėl kurio kartu su dūmais į aplinką pradeda sklisti kietosios dalelės: smalkės (anglies viendeginis), suodžiai (nesudegusios anglies dalelės), policikliniai aromatiniai angliavandeniliai ir kitos kenksmingos kietosios ar dujinės medžiagos. Dauguma šių medžiagų yra nuodingos ir gali sukelti sunkias ligas", – sakė Kauno technologijos universiteto Energetikos katedros docentas dr. Kęstutis Buinevičius.

„Sveikata yra daug svarbiau nei pigus šildymas, tačiau norėdami sumažinti bendrą taršos kiekį turime išspręsti ne vieną problemą. Jau keletą metų privačių namų savininkams siūloma piniginė parama katilų keitimui į tobulesnius, medienos granules deginančius, katilus ar šilumos siurblių įsirengimą. Deja, paramos sumos nedidelės, kai kuriems žmonėms net ir su papildomu finansavimu geresnės kokybės katilai yra neįperkami", – sakė Lietuvos Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius.

Ženkliai mažesnė nuodingų dujų koncentracija energetiniuose katiluose susidaro, nes kuras į juos tiekiamas tolygiai – tiek, kiek reikia šiluminei galiai sudaryti. Degimui reikalingas oras taip pat tiekiamas proporcingai kuro kiekiui – tiek, kiek jo reikia pilnam kuro sudeginimui. Energetiniame katile degimas vyksta aukštoje 900 – 1100 laipsnių Celsijaus temperatūroje, todėl oksiduojamos ir pilnai sudega visos degiosios medžiagos. Centralizuotose šildymo sistemose dūmai yra ir specialiais įrenginiais valomi nuo kietųjų dalelių. Beveik visose energetinėse katilinėse dūmai dar praplaunami vandeniu – tai padeda kruopščiai juos išvalyti nuo kietųjų dalelių ir kitų junginių, o šiame procese gauta dūmų šiluma panaudojama naudingai.

„Lietuva, kartu su Danija ir Švedija, turi plačiausiai Europoje įrengtus centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynų tinklus ir jie yra puikiai technologiškai išvystyti. Sistemos turi ir galių rezervą, kurį būtų galima panaudoti platesniam naujų ir senų pastatų prijungimui. Tai ne tik sumažintų šildymo kainas, bet ir padėtų spręsti kritines oro taršos problemas Lietuvos miestuose. Daugelyje Lietuvos miestų tiekiama pilnai „žalia" šiluma iš atsinaujinančių išteklių. Švari centralizuota šilumos gamyba ir platesnis jos panaudojimas galėtų užtikrinti ženkliai geresnę ekologinę situaciją senuose miestų kvartaluose, tačiau tam reikia aktyvesnės ir kryptingos valstybės politikos bei paskatų", – sakė V. Lukoševičius. Lietuvos energetinių katilų tarša reguliuojama ES direktyvų ir atitinkamai kontroliuojama aplinkosaugos įstaigų. Tuo tarpu didžiulė individualaus šildymo katilų tarša užprogramuota jų konstrukcijoje. Todėl deginant net ir kokybišką gabalinį kurą buitiniuose katiliukuose, į orą išmetama nesulyginamai daugiau teršalų, negu gaminant šilumą iš medienos energetiniuose katiluose. Be to, buitinių katiliukų dūmai patenka tiesiai į žmonių kvėpavimo zoną.

Šaltinis: https://lsta.lt/aktualijos/ktu-tyrimas-buitiniai-katilai-isskiria-tukstancius-kartu-daugiau-nuodingu-medziagu-nei-energetiniai/

Nuo lapkričio 4 d. UAB "Šalčininkų šilumos tinklai" aptarnaus gyventojus tik nuotoliniu būdu. Toks sprendimas priimtas siekiant valdyti koronaviruso COVID-19 plitimą ir apsaugoti gyventojus nuo ligos. Todėl prašome susisiekti su administracijos specialistais elektroniniu paštu info@salcininkust.lt arba telefonais 8-38053645, +370 613 06569.

Atskirų specialistų kontaktus rasite ČIA

Darbo laikas
Pir – Ket. 8.00 – 17.00
Penk. 8.00 – 16.00
Pietūs 12.00 - 12.48
kontaktai ir rekvizitai
UAB ,,ŠALČININKŲ ŠILUMOS TINKLAI"
Pramonės g. 2a
LT-17102, Šalčininkai
Duomenys Juridinių asmenų registre:
Įmonės Kodas 174976486,
PVM mokėtojo kodas LT749764811
Tel. (8 380) 53 645
el.p. info@salcininkust.lt
© 2017 - UAB „ŠALČININKŲ ŠILUMOS TINKLAI“